Bruksizmas


Griežimas dantimis – tai dažnai užprogramuota reakcija į stresą. Kennet R. Goljan

 

„Dantys turi liestis tik maisto kramtymo ir nurijimo metu.

Jei jūs išmoksite nesuglausti dantų, tai sumažins norą griežti jais.

Išdėliokite po visus namus ir darbo vietą atmintines, kad neužmirštumėte.“

Andrew S. Kaplan

 

 
Gerbiami mūsų skaitytojai!

Šiandien norėčiau pakalbėti apie temą, kuri mano manymu yra nemažai svarbi, atvirkščiai, tai labai rimta tema. Kadangi ji liečia beveik visus mūsų planetos gyventojus.

Ši tema –BRUKSIZMAS. – Parafunkcija

Bruksizmas (šis terminas kilo iš graikų k. žodžio brychein, kuris tiesą sakant ir reiškia griežimą dantimis) – tai periodiškai sapne atsirandantis priepuolinis kramtymo raumenų susitraukimas, lydimas žandikaulio suspaudimo ir dantų griežimo. Pagal įvairius duomenis, bruksizmas daugiau ar mažiau dažnai pasireiškia pas 1-5% žmonių. Tiesą sakant savo praktikoje tarp 99 % pacientų pastebiu vieną ar kitą bruksizmo požymį. Susirgimas gali atsirasti tiek kūdikystėje, tiek vyresniame amžiuje. Pas suaugusius bruksizmo pasekmės būna SIAUBINGOS, kadangi kenčia ne tik atskiri dantys, bet ir dantų grupė. Kartais dantų karūninės dalies praradimas būna negrįžtamas.

Bruksizmas – griežimas dantimis nakties metu. Bruksiomanija – griežimas dantimis dieną. Šios būsenos pagal savo bruožus panašios į traukulius, kadangi taip pat nustatomos iš vienos ar kitos pusės stereotipiniu nesąmoningu tam tikrų raumenų grupės aktyvumu. Tokie sutrikimai vadinami parafunkcija. Toliau aprašytos sekančios parafunkcijos:

  • Dantų sukandimas;
  • Apatinio žandikaulio judinimas į priekį ar į šonus;
  • Liežuvio prakišimas tarp dantų, liežuvio arba žandų prikandimas;
  • Lūpų prikandimas;
  • Griežimas dantimis;
  • Ritmingi liežuvio ir požandikaulinių raumenų judesiai.

Dažniausiai parafunkcijos derinasi viena su kita, gali atsirasti bet kuriame amžiuje.

Bruksizmas lydimas žemu griežimo ar sprigtelėjimo garsu kelių sekundžių arba minučių laikotarpyje. Bruksizmo metu vyksta pulso, arterinio spaudimo, kvėpavimo ir kt. pasikeitimai. Šis fenomenas sapne kartojasi itin dažnai. Panašūs priepuoliai kartais pasikartoja keletą kartų per naktį. Bruksizmo atsiradimo mechanizmai lieka neaiškūs. Nerasti jokie asmeniniai pokyčiai būdingi bruksizmu sergantiems žmonėms. Manoma, jog bruksizmas gali būti viena iš miego reguliacijos sutrikimų atsiradimo grupių, tokia kaip somnambulizmas, knarkimas, naktinė enurezė ir naktiniai košmarai.

Smarkiai paplitęs nemedicininis požiūris, jog bruksizmas iššaukiamas kirmėlėmis, neturi jokio esminio pagrindo. Bruksizmas dažnai sutinkamas pas pacientus su veido skeleto struktūros defektais, sankandos sutrikimais ir sąnarių, jungiančių apatinį žandikaulį su smilkinkauliu, o taip pat pas 99% žmonių, kurių veikla susijusi su sunkia fizine apkrova. Pavyzdžiui pas sportininkus. Anksčiau spėjamos priežastys, tokios kaip psichofiziologiniai faktoriai, bendri somatiniai susirgimai arba aplinkos faktoriai nebuvo tinkamai pagrįsti. Jei bruksizmas netikėtai išsivysto pas suaugusį žmogų, būtina išsitirti dėl epilepsijos atsiradimo.

Daugelis mokslininkų sutinka su nuomone, jog bruksizmas dažnai atsiranda pas žmones, kurie reguliariai jaučia stresinę įtaką, kuri pasireiškia kaip vidinis nerimas, įtampa, pyktis, susijaudinimas prieš miegą ir pan. Visa tai vienodai tinka tiek suaugusiems tiek vaikams. Vis dėlto, trumpalaikiai (iki 10 sekundžių) bruksizmo epizodai miego metu gali būti sutinkami ir pas visiškai sveikus, emocionaliai teigiamai nusiteikusius žmones.

Diagnozė, kaip taisyklė, nustatoma apklausos pagrindu. Išskyrus dantų griežimą, pacientas gali skųstis raumenų ir sąnarių skausmais apatinio žandikaulio srityje. Apžiūros metu galima nežymėti kokių-nors sutrikimų, tačiau esant sunkiai susirgimo formai, dažnai sutinkamas dentino nusitrynimas, ėduonis ir periodontinių audinių uždegimas. Tai susiję su žymia dantų trauma apatinio žandikaulio spastinių susitraukimų metu. Diagnozę galima patvirtinti specialaus polisomnografinio tyrimo pagalba, kurio metu registruojamas gan specifinis kramtymo raumenų spastinio susitraukimo vaizdas. Vietoj to, polisomnografija svarbi epilepsijos, kaip priežastinio bruksizmo faktoriaus, atmetimui.

Gydymas

Susirgimo gydymas iki šių laikų lieka sunkia problema. Tai labai priklauso nuo susirgimo vystymosi laiko, priežasčių ir eigos pobūdžio. Bruksizmas, kuris vystosi vaikystėje, kaip taisyklė nereikalauja gydymo ir savarankiškai baigiasi apie 6-7 gyvenimo metus.

Jei bruksizmas staiga atsirado pas suaugusį žmogų, tuomet pirmiausia būtina pagal galimybę pašalinti visas esamas stomatologines problemas arba sakandos defektus, ir apsvarstyti klausimą dėl vidinių burnos apsauginių aplikatorių iš gumos arba minkšto plastiko pritaikymo, kurie yra fiksuojami tarp dantų ir užkerta kelią jų traumavimui. Papildomo gydymo metu galima vartoti magnio, kalcio ir B vitaminų grupės preparatus. Organizmo  prisotinimas išvardintais mikroelementais ir vitaminais gali sumažinti kramtymo raumenų konvulsyvų aktyvumą miego metu.

Išskirtinai skirkite dėmesį vaikams!

Leiskite pailsėti žandikauliams. Jei jūsų vaikas nekramto, nenuryja ir nekalba, viršutiniai ir apatiniai dantys neturi liestis. Jei dantys liečiasi, jie susispaudžia, o visa tai tik vienas žingsnis link griežimo. Paaiškinkite tai vaikui, ir paprašykite, kad jis pasistengtų dantis laikyti šiek tiek praskirtus, kai žandikauliai atsipalaidavę.

Skatinkite pratimus. Reguliarūs pratimai gali padėti jūsų vaikui numalšinti stresą ir raumenų įtampą, kuri pas linkusius į tai žmones gali tapti naktinio griežimo dantimis priežastimi.

Ramūs užsiėmimai prieš einant miegoti. Vaikas neturėtų prieš miegą žaisti kovą, persitempti ir kitus audringus žaidimus. Įsitempusiems raumenims reikia laiko, kad atsipalaiduoti prieš tai, kai vaikas užmigs. Padarykite taip, jog likus valandai iki ėjimo į lovą, vaikas būtų gan ramioje aplinkoje. Šiuo metu galima paskaityti knygą arba suteikti jam galimybę skaityti pačiam arba peržiūrėti knygą su paveikslėliais.

Stenkitės vaiką guldyti anksčiau. Galbūt jūsų vaikas pervargo, o tai gali jį pastūmėti griežti dantimis miego metu. Neduokite vaikui nieko valgyti arba gerti, išskyrus vandenį, likus valandai iki ėjimo miegoti.

Pakalbėkite su vaiku apie jo problemas. Jei jūsų vaikas sunerimęs dėl sunkių namų darbų arba artėjančios mokyklos pjesės premjeros, tai gali būti priežastimi, verčiančia griežti dantimis naktį. Jei kažkas vaikui neduoda ramybės, neleiskite vaikui gultis su šiuo nerimu galvoje. Pakalbėkite su juo prieš miegą, kad visi rūpesčiai paliktų jį, tai dažnai padeda atsikratyti įtampos. Tegul penkių ar dešimties minučių pokalbis su jumis taps kasdienine nuraminimo procedūra prieš tai, kaip vaikas užmigs.

Pridėkite  šiltus, drėgnus kompresus. Jei jūsų vaikui skauda žandikaulį rytais, sudrėkinkite kilpelinę servetėlę šiltame vandenyje, išgręžkite ją ir pridėkite prie skaudamo žandikaulio tol, kol vaikas nepasijus geriau. Tai padės numalšinti skausmą.

Bruksizmo komplikacijos

Parafunkcijų padariniai:

  • Nutrintų vietų ant dantų atsiradimas;
  • Pleištiški dantų kaklelių defektai;
  • Emalės įtrūkimai ir nuskėlimai;
  • Netikri puplitai;
  • Šaknų ir dantų karūnėlių lūžiai;
  • Padidėjęs dantų jautrumas;
  • Dantų judrumas, jų poslinkis.

Pastovus dantų suspaudimas gali paskatinti atskirų kramtymo raumenų hipertrofiją (padidėjimą). Gali atsirasti: raudona plokščias dedervinė, burnos ertmės gleivinė, dantų įmygimo antspaudai ant liežuvio, primygimai po nuimamais protezais, raumenų-sąnarių disfunkcija.

Esant bruksizmui ir bruksiomanijai dažnai atskyla plombos, dėl pernelyg nekontroliuojamos sąmoningos dantų apkrovos lūžta protezai.

Štai dar vienas pavyzdys iš mano kolegų praktikos:

Net būdama maža mergaite, Luiza Smit labai pergyveno dėl savo apatinio žandikaulio formos. Ji buvo pernelyg vyriška. Šie kvadratiniai, boksininko skruostikauliai privertė ne kartą užlieti pagalvę ašaromis. Tačiau kai prasidėjo paauglystė, mergaitės išgyvenimai tik sustiprėjo. Vaikinai absoliučiai nežiūrėjo į jos pusę.

„Prieš mano akis visada buvo žavinga, moteriška mano mamos veido forma, – sakė Luiza. –Aš niekaip negalėdavau suprasti kodėl gi pas mane tokie žandikauliai. Tuo labiau, kad mūsų didelėje šeimoje pas nieką daugiau taip nebuvo. Net tuomet, kai aš laikiausi dietos, skruostikauliai likdavo tokiais pat, nors visas kūnas lieknėjo“.

Tik apsilankymas pas stomatologą atsakė į Luizos klausimą apie tai, kas gi ne taip su jos žandikauliais. Pasirodo, jog nei gamta, nei genetika čia nekaltos. Viso to kaltė – pernelyg didelis raumenų vystymasis apatinėje veido dalyje dėl bruksizmo (Karolini fenomenas, odonterizmas – griežimas dantimis miego metu). Šis įprotis pas Luizą atsirado ankstyvoje vaikystėje.

„Kai kiti grauždavo nagus dėl streso, aš griežiau dantimis,- pasakoja Luiza. – Todėl mano priekiniai dantys pastebimai palinko. Šis įprotis liko ir man suaugus, juk aš jo nepastebėdavau“.

Vietinis dantų gydytojas, norėdamas įveikti bruksizmą, pabandė pritaikyti tradicinius gydymo metodus, tačiau niekas nepadėjo. Ir tuomet jis davė Luizai siuntimą pas daktarą Bobą Hanne, pas vieną iš britų specialistų, vadovaujančių kosmetinei ir rekonstruktyviai dantų chirurgijai.

Daktaras Hanna gydo panašius pažeidimus revoliuciniu būdu – jis naudoja.. botoksą. Paprastai šį preparatą taiko prieš raukšles, tačiau daktaras Hanna suleidžia botokso injekcijas tarp nervo ir raumenų. Noras griežti dantimis išnyksta.

Lizos atveju šis metodas davė nuostabius rezultatus, kurie matomi nuotraukose. Bob Hanna siūlo stomatologams pasinaudoti šia metodika, visų sergančių bruksizmu pacientų, kuriems nepadeda tradiciniai gydymo būdai, atžvilgiu.

10 būdų nustoti griežti dantimis

Jie čepsi kaip vampyrai, tačiau sergantys bruksizmu neįsigeria į kaklus. Vietoj to, jie nuleidžia viršutinius dantis ant apatinių ir griežia griežia griežia…

Tai jie daro netyčia. Paprastai tie, kurie grežia dantimis daro tai būdami stresinėje būsenoje. (Kai kurie sako, jog dantų suspaudimas tai reakcija į stresą arba pyktį – tai pirminis instinktas).

Nors bruksizmas gali būti streso rezultatu, daugelis nemalonumų gali iškilti bruksizmo rezultate. Jei jo negydysite, tai gali privesti prie dantų susidėvėjimo, galvos skausmų, kaklo ir nugaros srities skausmų ir prie visų simptomų, kurie susijungia į vieną bendrą pavadinimą: temporomandibuliarinio sąnariosindromas. Kai kuriais atvejais naktinis griežimas dantimis gali būti santuokos iširimo priežastimi.

Tačiau prieš tai, kaip skirtis ar pradėti miegoti su kojine burnoje, pabandykite kai kuriuos būdus, pritaikomus namuose.

Dienos eigoje laikykite burną „sveiko poilsio“ padėtyje. „Dantys turi liestis tik valgio kramtymo arba ryjimo metu, – aiškinta Endriu S. Kaplanas, medicinos daktaras, Nju Jorko universiteto Maunt Sinai medicinos mokyklos stomatologijos docentas. – Jei jūs išmoksite nesuglausti dantų, tai sumažins norą griežti jais. Išdėliokite po visus namus ir darbo vietą priminimus, kad neužmirštumėte“. Jis siūlo pakartoti tai viena fraze: „Lūpos – kartu, dantys – atskirai!“

Kramtykite obuoly. Jei jūs griežiate dantimis naktį, prieš eidami miegoti,  išnaudokite žandikaulį iki išsekimo  kramtydami obuolį arba žiedinį kopūstą. Tai galbūt nuramins itin aktyvią jūsų burną, – sako Haroldas T. Perris, filosofijos daktaras, stomatologas, Nord Vesterno universiteto stomatologijos mokyklos profesorius ortodontas. Tai itin padeda vaikams, kuriems įprastas griežimas dantimis naktį.

Pridėkite prie žandikaulių šilumą. „Sulenkite rankšluostį, sušlapinkite karštame vandenyje, išspauskite ir pridėkite prie veido šonų, – siūlo Kenetas R. Goljanas, stomatologas iš Tulso, Oklahomos, kuris ypatingai domisi bruksizmu. – Pridėkite karštą kompresą kiek galite dažniau, laikykite jį kuo ilgiau. Tai atpalaiduos raumenų įtampą, kuri dažnai asocijuojasi su galvos skausmu“.

Esant naktiniam dantų griežimui išbandykite „dantų sargą“. Sportinių prekių parduotuvėse parduodami įrenginiai, kuriuos jus nuleidžiate į karštą vandenį, o vėliau įkišate sau į burną ir prikandate. Šeldonas Grossas, Tuftso Universiteto Nju Džersio medicinos ir stomatologijos Universiteto lektorius tikina, jog šie nebrangūs prietaisai gali būti naudojami laikinai ir saugo nuo naktinio griežimo dantimis. Jei tai veikia, pasakykite savo stomatologui, jis jums padarys pagerintą modelį.

Visų pirma – nusiraminkite. Visi keturi mūsų ekspertai priėjo prie vieningos nuomonės, kad bruksizmas daugeliu atveju susijęs su stresu, taigi geriausia, ką jūs galite padaryti – tai atsipalaiduoti. Kad jūs to pasiektumėte, jums patartina:

  • Sumažinti kofeino ir produktų, kurių sudėtyje yra angliavandenių vartojimą, tokių kaip saldainiai ir saldumynai. Tai padės Jums pagerinti bendrą Jūsų mitybą;
  • Gulėti šiltose voniose;
  • Neperkrauti savęs;
  • Išmokti kokią nors gerą bendrai atpalaiduojančią techniką, pavyzdžiui progresyvią  relaksaciją ir meditaciją.

7×7 – Daktaro Goljano sprendimas

Tulse, Oklahomoje, griežiančius dantimis pacientus stomatologas Kennetas R. Goljanas siunčia namo su užduotimi – atlikti pratimą 7×7.

„Griežimas dantimis – tai dažnai užprogramuota reakcija į stresą“, – mano daktaras Goljanas. T.y. mes griežiame dantimis, kai esame įsitempę, kadangi tai tvirtai įsikerojęs įprotis. Kaip jo atikratyti?

Pirmiausia, nustatykite problemą: „Griežimas dantimis – blogai man pačiam“.

Visų antra, nustatykite kodėl tai blogai: „Tai suteikia man skausmo ir slegia mane“.

Visų trečia, nustatykite savo veiksmų seką: „Aš daugiau nesuspausiu savo dantų ir negriešiu jais“.

Ir galiausiai, aprašykite, kokią naudą atneš jums nauja jūsų veiksmų seka:

„Skausmas praeis ir aš jausiuosi laimingesnis“.

„Svarbu tai,- sako daktaras Goljanas, – jog jūs naudojate savitus žodžius jūsų įpročio ir išgyvenimų aprašymui. Užrašykite juos ant popieriaus. Nešiokitės šį popieriuką su savimi, kol neišmoksite visų šių žodžių mintinai, ir kartokite juos 7 kartus į dieną. Tai lengva“.

Ar jūs nustosite griežti dantimis? „Aš jums garantuoju tam tikrą sėkmę, o daugeliu atveju ir pilną pasisekimą“, – pažada daktaras Goljanas.

Aš primygtinai rekomenduoju žmonėms, kurie neseniai užbaigė kompleksinį dantų-žandikaulio sistemos gydymą arba poetapinį restauravimą – ypatingai skirti dėmesį Bruksizmo požymių atsiradimo profilaktikai. Apie tai smulkiau Jums papasakos jūsų daktaras. O jums tiesiog reikia įdėmiai išklausyti daktaro patarimų ir laikytis jų.

Mūsų klinikoje po kompleksinio dantų-žandikaulio sistemos restauravimo, kiekvienas pacientas nemokamai gauna apsauginę kapą naktiniam naudojimui.

 

Su didžiausiais linkėjimais. Iki naujų susitikimų. Nuoširdžiai Jūsų,

Daktaras Fachritdin Arifhanov